Alergija kviečiams

Alergiją sukelia kviečiuose esantys baltymai, todėl alergiškiems žmonėms dažniausiai siūloma rinktis dietą be gliuteno (be glitimo).

Nors kviečiams, priklausantiems labiausiai alergizuojančių maisto produktų aštuntukui, jautriausi yra maži vaikai ir alergija jiems nustatoma dažniausiai, ji gali prasidėti sulaukus bet kokio amžiaus. Alergija kviečiams, kaip ir bet kuri kita alergija, yra neadekvati organizmo reakcija į svetimus baltymus, gaunamus su maistu. Kviečiai alergiškam žmogui gali sukelti įvairių negalavimų, kurie po produkto vartojimo pasireiškia praėjus kelioms minutėms ar keletui valandų. Tai gali būti odos paraudimas, bėrimas, egzema ar atopinis dermatitas, vėmimas, pykinimas, viduriavimas, nevirškinimo jausmas, gali kamuoti pilvo spazmai, galvos skausmai, alerginė sloga, dusimas, švokštimas, astma, konjunktyvitas (akių uždegimas), liežuvio, lūpų patinimai ar net ištikti anafilaksinis šokas.

Geriausias alergijos kviečiams gydymas yra vengti kontakto su alergenu. Bet alergijos kviečiams atveju tai nėra labai lengva, nes kviečiai yra daugybės maisto produktų sudėtinė dalis, jie itin plačiai vartojami maisto pramonėje. Todėl alergiški žmonės turėtų atidžiai stebėti maisto etiketes ir turi žinoti produktus, kuriuose paprastai būna kviečių, bei juos vartoti itin atsargiai. Štai šie produktai:

• Meduoliai
• Keksai
• Spurgos
• Pyragai
• Pyragaičiai
• Sausainiai
• Krutonai
• Sausiukai (džiovintos duonos gabaliukai)
• Vafliai
• Blynai
• Picos
• Riestainiai
• Koldūnai
• Tortilijos ir takos (jos kai kada būna iš kukurūzų, bet Lietuvoje dažniausiai iš kviečių)
• Pitos paplotėliai
• Duonos lazdelės
• Makaronai
• Įvairūs kepiniai su mėsos, daržovių, sūrio įdaru
• Pudingai ir kai kurie desertai
• Užkandžiai (traškučiai, trapučiai, krekeriai, vaisių batonėliai)

Alergiją sukelia kviečiuose esantys baltymai, todėl alergiškiems žmonėms dažniausiai siūloma rinktis dietą be gliuteno.

Begliuteninė dieta

Begliuteninė dieta — tai dieta, kai iš maisto raciono turi būti visiškai išbraukti produktai, kurių sudėtyje yra kviečių, rugių ir miežių. Kitaip sakant, žmogus, kuriam skirta begliuteninė dieta, neturėtų valgyti javų, makaronų, dribsnių ir daugelio perdirbtų maisto produktų. Nepaisydami šių apribojimų, žmonės vis tiek gali pasirinkti gerai subalansuotą dietą, apimančią įvairius patiekalus. Jie vietoj kviečių miltų gali vartoti bulvių, ryžių, sojų, burnočių, bolivinių balandų (kinvų) arba žirnių miltus. Galima įsigyti ir begliuteninės duonos, makaronų ir kitų produktų. Jų galima įsigyti sveiko maisto parduotuvėse arba užsisakyti specializuotose maisto produktų parduotuvėse, tokiose kaip tikraibe.lt.    

„Gryna“ mėsa, žuvis, ryžiai, vaisiai ir daržovės gliuteno neturi, taigi žmonės, alergiški kviečių baltymui (t. y. sergantys celiakija arba netoleruojantys kviečių), gali drąsiai juos valgyti.

Dar visai neseniai žmonėms, alergiškiems gliutenui, buvo rekomenduojama valgyti avižas. Naujausi tyrimai rodo, jog dauguma žmonių gali saugiai valgyti šiek tiek avižų, nes avižos jas apdorojant nebuvo užterštos kviečių glitimu. Tačiau prieš nuspręsdami, vartoti avižas ar ne, būtinai pasitarkite su gydančiu gydytoju ar dietologu.

Ėmus laikytis begliuteninės dietos, atsiranda visiškai naujas požiūris į valgymo įpročius.  Tokie žmonės ir jų šeimos nariai turi būti atidūs pirkdami pusfabrikačius pietums į darbą, stebėti, ką valgo restoranuose ar vakarėlių metu, ir ką prigriebia tiesiog užkandžiui namuose. Valgymas ne namie gali tapti tikru išbandymu. Jei kyla įtarimų dėl valgiaraščio, geriau jau padavėjo arba virtuvės šefo pasiteirauti apie patiekalo sudėtines dalis ir paruošimo būdą.

Leistinų vartoti maisto produktų ir maisto, kurio reiktų vengti, aprašus rasite lentelėje apačioje.

Dažniausiai genetiškai nulemta alerginė reakcija į grūdinių baltymų — gliuteno gliadino — frakciją yra vadinama celiakija. Toks apibrėžimas pateikiamas lietuviškoje literatūroje. Šiuo metu požiūris į celiakiją kiek pasikeitė, ir užsienio šalių literatūroje rašomas kiek kitoks celiakijos apibrėžimas. Celiakija — tai genetinė imuninės sistemos sukelta plonojo žarnyno enteropatija, pasireiškianti maisto medžiagų malabsorbcija. Norėdami plačiau susipažinti, skaitykite čia.

Glitimas taip pat naudojamas kai kuriuose medikamentuose. Žmonės, sergantys celiakija, turėtų pasiklausti vaistininko, ar kurioje nors iš išrašyto vaisto sudedamųjų dalių nėra kviečių.

Kadangi gliutenas kai kuriais atvejais yra naudojamas kaip pridėtinė medžiaga neįprastuose produktuose, pavyzdžiui, lūpdažiuose ar plastiline, vienintelis būdas išvengti alergeno — skaityti etiketes. Jei sudėtinės dalys ant pakuotės nėra išvardintos, gamintojas privalo pateikti vartotojui pareikalavus. Taigi nuolatinis gliuteno vengimas ir jo paieška tampa įprasta gyvenimo dalimi.

ĮDOMU

• Alergija kviečiams yra dažniausiai diagnozuojama mažiems vaikams, tačiau alergiškas žmogus, paieškojęs informacijos ir idėjęs šiek tiek pastangų bei laiko, gali susikurti puikių pilnavertės mitybos alternatyvų.
• Miltai ir grūdų dulkės — tai visų šalių pripažinti alergenai. Jie sukelia vadinamą „kepėjų” astmą. Kai kuriose šalyse ši profesinės astmos forma yra labiausiai paplitusi. Pastebėta, kad beveik kas penktas kepėjas suserga profesine astma. Dauguma sergančiųjų „kepėjų” astma yra alergiški kviečių ir rugių miltams. Atlikus kviečių ekstrakto tyrimus, rasta 40 įvairių alergenų, daugelis iš jų yra globulinų, gliadinų ir gliuteinų frakcijos.

SVARBU PRISIMINTI

• Žmogui, kuris alergiškas kviečiams, valgymas kavinėje ar restorane gali tapti tikru iššūkiu. Kol kas Lietuvoje dar nėra įprasta restoranų valgiaraščiuose (kaip tai yra kai kuriose JAV, Australijos ir Vakarų Europos šalių kavinėse ir restoranuose) šalia patiekalų pateikti perspėjimus apie egzistuojančius alergenus. Taigi gali padėti tik mandagus bendravimas su restorano ar kavinės personalu bei atsargus ir kruopštus pasirinkimas.

Norėdami įsigyti produktų be gliuteno (be glitimo) spauskite čia.