Jūs lankotės archyvinėje TikraiBe.lt svetainės versijoje. Prekių įsigijimas joje negalimas.
Kviečiame apsilankyti naujojoje TikraiBe.lt svetainėje

Pasitikime Helovyną!

Pen, 2013-10-18 15:29 įrašė reda05

Helovinas (dar užrašoma Helouvynas, Helovynas, taip pat siūloma šią šventę vadinti Vaiduoklių švente) − šventė, vykstanti spalio 31 d. Helovino šaknys glūdi senovėje švęstų naujųjų metų ir mirusiųjų šventėse. 800 m. katalikų bažnyčia šią šventę pavadino Visų šventųjų diena ir leido ją oficialiai švęsti lapkričio 1 d. Taigi žmonės ir toliau galėjo švęsti įprastą šventę, tik kitu pavadinimu. Tą dieną būdavo laikomos mišios ir jos buvo vadinamos Visų šventųjų mišiomis.

Kolkas Helovinas Lietuvoje sutinkamas gana priešiškai, nes manoma, kad ši šventė kertasi su Vėlinėmis – mirusiųjų pagerbimo švente, kuomet nepriimtinas joks triukšmingumas, o reikalinga ramybė ir susikaupimas. Dažnai sakoma, kad tai – amerikietiška šventė. Tačiau iš tikro šios šventės šaknys - keltiškoje Airijoje. Kadaise buvo manoma, kad visos klajojančios dvasios neša gėrį ir ramybę, o šiandien, kalbėdami apie Heloviną, tradiciškai įsivaizduojame vampyrus, raganas ir kitą velniavą.

Veikiausiai, kad šiandien švenčiamo Helovino pagrindinis šaltinis − tai keltiška Sauino šventė. Keltų naujieji metai prasidėdavo lapkričio 1 d., o šventė, kuri prasidėdavo Naujųjų metų išvakarėse, būdavo rengiama keltų mirties viešpaties - Samhaino - garbei. Ši šventė pažymėdavo šalčio, tamsos ir gedimo sezono pradžią. Natūraliai ją pradėta asocijuoti su žmogaus mirtimi. Keltai tikėdavo, kad Samhainas tą vakarą leisdavo mirusiųjų sieloms sugrįžti į savo namus.

Pavadinimas Helouvynas (ang. Halloween - "All Hallows' Evening", "All Hallows' Eve" - Visų Šventųjų vakaras) kilęs iš senosios anglų kalbos. Tradicija persirenginėti įvairiais kostiumais atsirado Airijoje ar Škotijoje maždaug XIX a. JAV ji išplito XX a. pradžioje. Tradiciškai, kostiumai imituoja antgamtines, dažniausiai baisias būtybes - vaiduoklius, skeletus, raganas ar velnius. Naujesniais laikais įkvėpimo semiamasi ir iš fantastikos kūrinių - Svetimas, Grobuonis ir panašiai. Taip pat iš superherojų komiksų, siaubo filmų ir kt.

Helouvyno išvakarėse dažnai rengiami kostiumų vakarėliai ir gaminamas maistas Helovino tematika - dominuoja maistas iš moliūgo ar bent jau moliūgo formą primenantis maistas. Kodėl visur vyrauja moliūgas? Paprotys daryti žibintus iš moliūgų greičiausiai kilęs iš airių folkloro. Kaip pasakojama pasakoje, žmogus, vardu Džekas, kuris buvo liūdnai pagarsėjęs kaip girtuoklis ir sukčius, apgaule privertė Šėtoną įlipti į medį. Tuomet Džekas išskaptavo ties medžio kamienu kryžių, taip paspęsdamas spąstus Šėtonui. Džekas sudarė su velniu sandėrį, kad, jeigu jis pažadės niekuomet jo daugiau negundyti, jis nuleis jį žemyn. Džekas po mirties nebuvo įleistas į Dangų dėl savo blogų darbų, tačiau velnias jo neįsileido ir į pragarą, nes jis buvo jį apgavęs. Velnias tik davė Džekui žarijų, kad jis galėtų pasišviesti kelią per akliną tamsą. Žarijos buvo įdėtos išskobtos ropės viduje, kad jos ilgiau degtų. Airiai naudodavo ropes kaip „Džeko žibintus“. Kai imigrantai atkeliavo į Ameriką, jie suprato, kad moliūgus daug patogiau naudoti. Todėl „Džeko žibintais“ Amerikoje tapo išskobtas moliūgas su degančiomis žarijomis viduje. Taigi nors kai kurios pagonių grupės ar satanistai Heloviną įvardina kaip savo „šventę“, ji nėra kilusi iš blogio. Ji kilo iš keltų Naujųjų metų šventimo papročių ir iš viduramžių europiečių maldų ritualų. Ir šiandien daugelis bažnyčių rengia Helovino šventes arba moliūgų skobimo vakarėlius vaikams. Tad siūlome keletą idėjų, ką ir kaip pasigaminti Helovino vakarėliui bei linksmai praleisti laiką (kai kuriuos receptus rasite paspaudę ant paveiksliuko).

Linkime siaubingai gero Helovino!

 


Šaltinis Šaltinis