Jūs lankotės archyvinėje TikraiBe.lt svetainės versijoje. Prekių įsigijimas joje negalimas.
Kviečiame apsilankyti naujojoje TikraiBe.lt svetainėje

Saugokitės šaltojo sezono "baubo": peršalimas ir gripas!

Ket, 2013-09-26 14:29 įrašė reda05

Atėjęs ruduo atneša ne tik gražius įvairiaspalvius medžių lapus, bet ir lietų, darganą, atvėsusį orą, ir, lyg to būtų negana, puokštę įvairių ligų, tarp kurių dažniausi - peršalimas ir gripas. Yra toks pasakymas: nori nugalėti savo priešą - turi jį pažinti.

Tad susipažinkime - peršalimas ir gripas.

Peršalimą dažniausiai lydi sloga, čiaudulys, gerklės bei galvos skausmas, kosulys, bendras silpnumas, o temperatūra peršalimo metu retai kada pakyla virš 39°C. Kartais temperatūra peršalimo metu gali visai nepakilti. Peršalimas paprastai tęsiasi 1-2 savaites. O štai gripo metu kamuoja didesnis bendras silpnumas, karščiavimas didesnis nei 38°C, daug stipresnis galvos, raumenų, akių skausmas bei nemalonus jausmas krūtinėje. Pats gripas retai kada būna grėsmingas, tačiau jis gali sąlygoti grėsmingas antrines infekcijas, tokias, kaip pneumonija, ypač jei ligonio imuninė sistema labai nusilpusi. Pneumoniją gali lydėti vis didėjantis kosulys, sunkus kvėpavimas, kraujo atkosėjimas, ilgalaikis karščiavimas.

 

Peršalimą ir gripą sukelia virusai. Kaip veikia virusas? Virusas(lot. virus - nuodas) - tai neląstelinės sandaros struktūra, negalinti augti ir daugintis už šeimininko ląstelės ribų, todėl virusas gyvena žmogaus organizmo ląstelėse tam, kad gautų maisto medžiagas ir pasidaugintų. Taip virusas gyvendamas ląstelėje ją pamažu žudo. Peršalimo virusai užkrečia viršutinių kvėpavimo takų ląsteles, kai tuo tarpu gripo virusas keliauja giliau į kvėpavimo sistemą ir sukelia daug sunkesnius simptomus nei peršalimas. Peršalimą ir gripą sukelia virusai, ne bakterijos, vadinasi, antibiotikai nepadeda išvengti ir išgydyti gripo ar peršalimo, tačiau jie gali būti išrašyti antrinei bakterinei infekcijai gydyti.
 

Trumpi faktai apie virusines infekcijas:

  • Peršalimo ir gripo virusai, nepatekę į organizmą, miršta per 3-7 dienas.
  • Šie virusai yra jautrūs karščiui (jie greičiau dauginasi, kai yra šalta), todėl pirmiausian jie dauginasi jūsų nosyje, o tik paskui keliauja giliau.
  • Dažniausiai virusai patenka į organizmą liečiant akis, nosį bei burną.
  • Galite apkrėsti aplinkinius jau diena prieš pasireiškiant simptomams.
  • Inkubacinis periodas paprastai trunka 3 dienas, tačiau gali svyruoti nuo 1 iki 4 dienų.
  •  

Pateikiame Jums 13 patarimų, ką daryti, kad gripas bei peršalimas Jūsų neužkluptų!

1. Pakankamai miegokite. Jūsų kūnas "pasikrauna" pats, per naktį. Neadekvatus miegas gali lemti padidėjusį kraujo spaudimą ir viršsvorį.

2.Per dieną išgerkite bent 8 stiklines vandens. Organizmui gauti pakankamai vandens yra be galo svarbu. Vanduo padeda įsisavinti vitaminus ir paversti maistą į energiją bei pašalina kenksmingas medžiagas iš organizmo.

3. Reguliariai mankštinkitės. 30 minučių aktyvaus sporto per dieną (net ir vaikščiojimo), pagerina organizmo metabolizmą. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad asmenys, kurie reguliariai sportuoja, serga rečiau nei tie, kurie nesportuoja.

4. Valgykite sveiką ir subalansuotą maistą. Į savo maisto racioną įtraukite baltymus, kurie stiprins raumenis bei angliavandenius iš šviežių vaisių ir daržovių. Sveikata prasideda iš vidaus - su sveiku maistu.

5. Valgykite daugiau vaisių ir daržovių. Dažnai žmonės daržovių ir vaisių šaltuoju metų laikotarpiu valgo mažiau nei įprastai. Ir, be abejo, tai ne į naudą. Žmogui per dieną reikia suvalgyti bent penkias porcijas vaisių ir daržovių tam, kad gautų reikalingą kiekį vitaminų, mineralų, skaidulų ir antioksidantų - viso to, ko reikia gerai imuninės sistemos funkcijai palaikyti. Savo maisto racioną galite papildyti vaisių ir daržovių sultimis. Tik įsitikinkite, kad jos yra 100% natūralios, nes kiti sulčių gėrimai gali turėti pridėtinio cukraus ir bereikalingų kalorijų. Be abejonės, vaisius ir daržoves vertingiausios, kai jos yra šviežios, tačiau žiemos metu sunku rasti šviežių produktų. Tad gera alternatyva yra šaldyti vaisiai ir daržovės. Beje, daržoves ir vaisius valgykite kasdien.5. Plaukite rankas. Bakterijų labai greitai galima pasiimti su savimi nuo durų rankenų, parduotuvių pirkinių krepšelių ir kt. Taip pat nepamirškite nusiplauti prieš gaminant ir valgant maistą. Taip pat įsitikinkite, kad visi, sėdintys prie stalo, taip pat nusiplovė rankas. Nepamirškite kaskart nusiplauti rankų, kai kažkam paspaudžiate ranką. Rankoms nusiplauti pakaks šilto vandens ir muilo, bet plaudami jas neskubėkite - plaukite jas bent 20 s.

6. Vartokite maistą, kuriame yra reikalingų maisto medžiagų, o ne maisto papildus. Maisto produktai už maisto papildus pranašesni tuo, kad kartu su maistu gaunate ne tik vitaminus, bet ir skaidulines medžiagas. Vietoj to, kad geriate vitaminą C, geriau suvalgykite apelsiną - gausite ne tik vitaminą C, bet ir viską, ką gali duoti apelsinas - magnį, kalį, folio rūgštį, B6 ir daug antioksidacinių savybių turinčių flavanoidų. Žinoma, kad vitaminas C yra svarbus imuninei sistemai, tačiau moksliniai tyrimai neįrodo, kad didelės vitamino C dozės padeda išvengti peršalimo ir gripo. Vis dėlto, jei vartosite maisto produktus, kuriuose yra vitamino C, sustiprinsite savo organizmą. Mūsų imuninė sistema saugo mus nuo aplinkoje esančių virusinių infekcijų, tad ją reikia stiprinti ne papildais, o maistu, su kuriuo taip pat gausite ir vitamino A ir E, flavanoidų. A vitamino rasite morkose, špinatuose, kopūstuose, paprikose. Vitaminas A ypatingai svarbus palaikant gerą plaučių bei limfmazgių būklę. Vitamino E funkcija - kraujo ląstelių priežiūra. Šio vitamino gausu žaliose lapinėse daržovėse, saulėgrąžų sėklose ir migdoluose. Jūsų imuninė sistema Jums padėkos, jei su maistu gausite cinko ir seleno. Jie randami riešutuose, sėklose ir grybuose. Nereiktų pamiršti ir riebiųjų omega 3 rūgščių. Šis vitaminų ir mineralų kompleksas gali apsaugoti Jus nuo gulėjimo lovoje ir užgulusios nosies.

7. Saugokite savo akis. Akys lengvai absorbuoja išorines bakterijas ir virusus, tad jei kažkas nusičiaudės/nusikosės Jums į veidą, tikėtina, kad galite užsikrėsti. Geriausia išeitis - nešioti akinius. Jei jų neturite, viešose erdvėse galite šiek tiek prisimerkti, kad sumažintume mikroorganizmų patekimo į akis plotą.

8. Mažinkite stresą ir galvokite pozityviai. Jūsų minčių galia turi daug daugiau įtakos Jūsų sveikatai nei numanote. Pesimizmas bei depresija  skatina išskirti hormonus (pvz.: kortizolį) į organizmą, kuris neigiamai veikia imuninę sistemą. Juk kai esate geros nuotaikos ir pozityviai nusiteikęs, viskas sekasi puikiai ir jokios ligos neužklumpa! Sakoma, kad nuotaikai pakelti pakanka atsistoti prieš veidrodį ir sau plačiai nusišypsoti.

9. Pasiskiepykite. Nesvarbu,  Jūs senas ar jaunas, skiepai yra gera priemonė apsisaugoti nuo gripo.

10. Laikykitės kuo atokiau nuo jau sergančių asmenų.

11. Nerukykite. Įrodyta, kad rūkant mažėja kvėpavimo sistemos atsparumas infekcijoms, o tai didina tikimybę susirgti.

12. Jei norite čiaudėti, nedarykite to į delną, o į servetėlę. Jei neturite po ranka servetėlės, čiaudykite į alkūnės sulenkimą.

13. Jei peršalote, stebėkite savo būklę. Jei ji blogėja, būtinai kreipkitės į savo gydytoją.

Būkite sveiki!