Jūs lankotės archyvinėje TikraiBe.lt svetainės versijoje. Prekių įsigijimas joje negalimas.
Kviečiame apsilankyti naujojoje TikraiBe.lt svetainėje

Cholesterolio nauda ir žala mūsų organizmui

Cholesterolis – draugas ir priešas

Cholesterolis, tai balta į vašką panaši medžiaga, randama žmonių bei gyvūnų kraujotakos sistemoje, ląstelėse taip pat maisto produktuose. Organizme cholesterolį gamina kepenys; jis su krauju perneša riebiąsias rūgštis į įvairius organus. Iš vienos pusės, cholesterolis yra gyvybiškai reikalingas žmogui, nes dalyvauja ląstelių, lytinių hormonų gamyboje, taip pat tulžies rūgšties ir vitamino D sintezėje. Kita vertus – jis gali tapti sunkių ligų priežastimi.

Cholesterolis žmogaus organizme juda kraujyje iš vienų ląstelių į kitas mažyčiais lipoproteinų lašeliais. Lipoproteinai gali būti mažo arba didelio tankio. Pagal lipoproteinų tankį skirstomas ir cholesterolis:

- Mažo tankio lipoproteino cholesterolis (MTL) – taip vadinamas „blogasis“, jis skverbiasi į kraujagyslių sieneles, ten oksiduojamas ir skatina aterosklerozės vystimąsi. Jo kraujyje neturi būti per daug.

- Didelio tankio lipoproteinų cholesterolis (DTL) – vadinamas „gerasis“, padedantis mažinti kraujyje „blogojo“ cholesterolio kiekį. „Blogąjį“ cholesterolį jis sujungia, nuneša į kepenis ir pašalina su tulžimi per žarnyną. Jo kraujyje neturėtų stigti.

75 % cholesterolio gaminasi mūsų organizme: kepenyse, žarnų gleivinėje ir kitose ląstelėse.

Tai endogeninis cholesterolis ( gr. endon – viduje; genos – kilmė )

25 % atkeliauja į mūsų organizmą su gyvūninės kilmės maistu.

Tai egzogeninis cholesterolis ( gr. exo – išorėje; genos – kilmė )

Organizmas pats pasigamina reikiamą kiekį cholesterolio ir bet koks jo perteklius kaupiasi ant arterijos sienelių, jos siaurėja, šiurkštėja, atsiranda kraujagyslių sienelių pažeidimų, apsunkinamas kraujo ir deguonies patekimas į širdį. Tai savo ruožtu didina širdies ligų riziką. Viena iš jų – aterosklerozė. Aterosklerozė glaudžiai siejasi su koronarine širdies liga (KŠL), atnešančia mirtį miokardo infarkto pavidalu.

Dislipidemija (kraujo riebalų, cholesterolio arba lipidų apykaitos sutrikimas) – vienas svarbiausių aterosklerozės ir koronarinės širdies ligos rizikos veiksnių. Koronarinė širdies liga vystosi nepastebimai, žmogus nejaučia sveikatos pokyčių, ir pirmasis šios ligos pasireiškimas būna miokardo infarktas, insultas, ar netgi, staigi mirtis.

Padidintas cholesterolio kiekis kraujyje priklauso nuo įvairių priežasčių, bet dažniausios iš jų:

  • netinkama mityba;

  • genetinis paveldėjimas (tam tikras genetinis defektas, verčiantis kepenis gaminti per didelį cholesterolio kiekį);

  • inkstų, skydliaukės ligos;

  • tabako vartojimas.

Cholesterolio diagnostika

Kai „blogojo“ cholesterolio žmogaus kraujyje yra per daug, jis tampa veiksniu, darančiu įtaką žmogaus sveikatos blogėjimui. Širdies ir kraujagyslių specialistai rekomenduojama vyrams, vyresniems nei 45 metų, taip pat moterims, vyresnėms, nei 55 metų išsitirti savo cholesterolio kiekį kraujyje kas 5-erius metus, nes nuo šio amžiaus smarkiai didėja koronarinės širdies ligos rizika. Taip pat rekomenduojama periodiškai tikrintis turintiems padidintą kraujo spaudimą, viršsvorį, sergantiems cukriniu diabetu, ar daug rūkantiems.

Cholesterolis kraujyje matuojamas milimoliais litre (mmol/l). Tyrimais nustatomi keturių kraujo riebalų (lipidų) kiekiai:

- Bendrojo cholesterolio;
- Mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolis, vadinamas „blogasis“;
- Didelio tankio lipoproteinų (DTL) cholesterolis, vadinamas „gerasis“;
- Trigliceridų - pagrindinis riebiųjų rūgščių organizme šaltinis;
 

Nesergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis ar diabetu:

- Bendras cholesterolis                                 <5 mmol/l
- (MTL) cholesterolis                                     <3 mmol/l
- (DTL) cholesterolis vyrams                          >1 mmol/l
                              moterims                    >1,2 mmol/l
- Trigliceridai                                            <1,7 mmol/l

 

Sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis ar diabetu:

 - Bendras cholesterolis                              <4,5 mmol/l
- (MTL) cholesterolis                                   <2,5 mmol/l
- (DTL) cholesterolis vyrams                           >1 mmol/l
                              moterims                     >1,2 mmol/l
- Trigliceridai                                             <1,7 mmol/l

 
Bendrojo cholesterolio kiekio padidėjimo lygiai:

 - Saikingai padidėjęs                              5 - 6,5 mmol/l
- Smarkiai padidėjęs                                6,5 – 8 mmol/l
- Kritiškai padidėjęs                                       >8 mmol/l

 

(MTL) cholesterolio kiekio padidėjimo lygiai:

- Saikingai padidėjęs                                   3 - 4 mmol/l
- Smarkiai padidėjęs                                       >4 mmol/l
- Kritiškai padidėjęs                                        >6 mmol/l

 

Trigliceridų kiekio padidėjimo lygiai:

- Saikingai padidėjęs                               1,7 – 4,5 mmol/l
- Smarkiai padidėjęs                                4,5 - 11 mmol/l
- Kritiškai padidėjęs                                       >11 mmol/l

Tikslų savo cholesterolio kiekį galite sužinoti atlikę specialų kraujo tyrimą. Dėl jo atlikimo galimybės reiktų teirautis savo šeimos gydytojo. Gydytojas įvertinęs kraujo tyrimą ir atsižvelgdamas i jūsų bendrą sveikatos būklę patars, kaip ir kokiomis priemonėmis reguliuoti cholesterolį.

 Cholesterolio reguliavimas

Cholesterolio kiekio reguliavimas didžia dalimi priklauso nuo kiekvieno iš mūsų pačių. Svarbiausi dalykai, galintys padėti efektyviai reguliuoti cholesterolio kiekį kraujyje ir užkirsti kelią ligoms yra sureguliuota ir sveika mityba, aktyvus judėjimas ir mankšta, viršsvorio atsikratymas, streso ir tabako gaminių vengimas.

Pakalbėsime plačiau apie du pagrindinius kovos būdus su padidinto cholesterolio kiekio kraujyje problema – medicinines priemones ir specialiai subalansuotą dietą vengiantiems cholesterolio.

Vieni plačiausiai pasaulyje vartojamų cholesterolio kiekį mažinančių medicininių preparatų yra statinai.

Statinai mažina „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje, tuo pačiu stabdydami jo sukeltą ligą - aterosklerozę. Tyrimais įrodyta, kad statinai, vartojami ilgą laiką, daugiau nei per pusę mažina „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje, taip pat didina „gerojo“ cholesterolio kiekį kraujyje. Vartojant statinus mažėja miokardo infarkto, insulto, ir staigios mirties tikimybė.

Pateikdami tinkamų ir netinkamų produktų sąrašą, bei bendras mitybos rekomendacijas, pateiksime naudingą informaciją, kuri jums padės suformuoti dietą, mažinančią cholesterolio kiekį kraujyje ir apsaugančią nuo jo gausėjimo.

Maksimalus rekomenduojamas per parą gaunamo cholesterolio kiekis yra 300 mg.

Bendrosios rekomendacijos:

- Maistas turi būti kuo įvairesnis, reiktų vartoti produktų iš visų pagrindinių produktų grupių:

1. Vaisiai, daržovės;
2. Javai, ryžiai, bulvės, pupos, duona, makaronai;
3. Mėsa, paukštiena, žuvis, kiaušiniai;
4. Pienas ir jo produktai;
5. Riebalai, aliejus.

- Stenkitės mažinti sočiųjų riebalų vartojimą, o didinti polinesočiųjų riebalų ir augalinių riebalų vartojimą;
- Vartokite daugiau skaidulinio maisto, teikti pirmenybę daržovėms, šakniavaisiams, uogoms, vaisiams;
- Vartokite daugiau natūralių antioksidantų – vitaminų E ir C;
- Teikite pirmenybę liesiems pieno produktams ir liesai mėsai, paukštienai be odos;
- Venkite alkoholio, valgomosios druskos, cukraus ir dirbtinių saldiklių;
- Venkite kepti maistą riebaluose, rinkitės kitus jo gaminimo būdus – troškinimą, marinavimą, kepimą specialiame popieriuje, apskrudinimą;

Apie kai kuriuos tinkamus ir netinkamus produktus:

ŽUVIS

Rekomenduojama riebi žuvis, tokia kaip skumbrės, silkės, lašišos. Jos pasižymi vertingomis riebiosiomis rūgštimis – omega-3. Šios riebiosios rūgštys didina “gerojo” cholesterolio kiekį. Riebios žuvies reiktų valgyti du kartus per savaitę. Kepkite žuvį orkaitėje arba kepsninėje.

Nerekomenduojama valgyti ungurių, ypač rūkytų, skrudintos žuvies, žuvies pirštelių, krabų, krevečių, vėžių.

MĖSA

Rekomenduojama rinktis liesos mėsos filė, paukštieną, žvėrieną be odos ir laukinių paukščių mėsą. Galima valgyti neriebias paukštienos dešras, vyniotinius, negausiai – neriebią kiaulieną.

Nerekomenduojama valgyti riebią kiaulieną, lašinius, žąsieną, kepenis, inkstus, širdis.
 

PIENO PRODUKTAI IR JŲ PAKAITALAI

Rekomenduojama liesi pieno produktai (pienas, kefyras, varškė, pasukos, rūgpienis, jogurtas, varškės sūris).

Saikingai galite vartoti grietine (iki 15 % riebumo) ir fermentiniu sūriu (iki 30 % riebumo); sojų pieno produktai.

Nerekomenduojama nenugriebtas pienas, kondensuotas pienas, riebi grietinėlė, riebus jogurtas, riebi varškė, fermentinis sūris (daugiau kaip 40 % riebumo)

KIAUŠINIAI

Rekomenduojama valgyti kiaušinio baltymą arba kiaušinio pakaitalą.

Nerekomenduojama valgyti kiaušinio trynio, virto / kepto / plakto kiaušinio, omleto, kiaušinienės.

 

 

AVIŽOS 

Rekomenduojama!

Net nedidelis kiekis (50 gr.) avižų, ar avižų sėlenų per dieną mažina „blogojo“ cholesterolio kiekį. Valgykite avižinę košę ar pusryčių dribsnius su avižomis, berkite jų į įvairius mišinius, paskaninkite avižų sėlenomis jogurtus.

 

ANKŠTINĖS DARŽOVĖS

Rekomenduojama!

Atlikti tyrimai rodo, kad ankštinės daržovės – džiovintos pupos, lęšiai, žirniai, sojų pupelės – daro stebuklus kovojant su dideliu cholesterolio kiekiu, jei valgoma jų kasdien. Tad drąsiai įtraukite juos į kasdieninį valgiaraštį.

 

ALIEJUS, RIEBALAI, PADAŽAI

Rekomenduojama alyvuogių (itin vertingas dėl jame esančių mononesočiųjų riebalų, kurie mažina „blogojo“ cholesterolio kiekį ir užkerta kelią jo oksidacijai), sėmenų, rapsų, saulėgrąžų, vynuogių kauliukų aliejai, taip pat dietinis margarinas. Iš padažų reiktų rinktis liesus arba sumažinto riebumo, actus (obuolių, raudonojo / baltojo vyno, balsamic), liesą majonezą, pomidorų padažą.

Nerekomenduojama vartoti tepaus riebalų mišinio, riebaus margarino, kiaulės taukų, riebaus majonezo ir riebių padažų.

SALDUMYNAI, UŽKANDŽIAI

Rekomenduojama šerbetai, želė, vaisiniai desertai, medus, marmeladas ar džemai (be cukraus).

Nerekomenduojama riebūs kepiniai (tortai, pyragaičiai, sausainiai, nenugriebto pieno desertai, grietininiai ledai, riebūs šokoladiniai kremai.

 

 

RIEŠUTAI

Rekomenduojama!

Nors riešutuose yra daug riebalų, jie yra mononesotieji, mažinantys „blogojo“ cholesterolio kiekį ir trukdo jam oksiduotis. Taip pat riešutai vertingas vitamino E šaltinis. Šis vitaminas saugo nuo oksidacijos žalos.

 

 

VAISIAI IR DARŽOVĖS

Rekomenduojame!

Vaisių ir daržovių reiktų valgyti penkias porcijas per dieną (išskyrus bulves), tai padėtų kontroliuoti cholesterolio kiekį kraujyje. Beveik visuose vaisiuose ir daržovėse nėra riebalų ir yra karotino, vitaminų C ir E, mineralinių, bei skaidulinių medžiagų.

Obuoliai. Tai vertingas vaisius, kuriame yra energijos teikiančių angliavandenių, vitamino C ir pektino.

Abrikosai. Puikus karotino ir skaidulų, mažinančių cholesterolio kiekį šaltinis.

Citrusiniai vaisiai. Puikus vitamino C ir karotino šaltinis. Abi šios maistinės medžiagos padeda iki minimumo sumažinti širdies ligų riziką.

Vynuogės. Raudonosios ir juodosios vynuogės pasižymi gausiu kiekiu bioflavonoidų.

Kiviai. Puikus vitamino C šaltinis, be to, juose yra pektino – cholesterolio kiekį kraujyje mažinančių skaidulų.

Mangai. Gausu beta karotino, vitamino C ir tirpiųjų skaidulų.

Slyvos. Jose yra itin daug pektino.

Šparagai. Puikus beta karotino šaltinis, taip pat vertingi dėl vitaminų C ir E.

Avokadai. Juose gausu mononesočiųjų riebalų, kurie mažina „blogojo“ cholesterolio daromą žalą arterijoms. Tai puikus vitamino E šaltinis.

Brokoliai. Puikus šaltinis iš kurio gauname antioksidantų – karotinų, vitaminų C ir E, tirpiųjų skaidulų.

Morkos. Visiems žinomas karotino – galingo antioksidanto, šaltinis. Morkose itin gausu cholesterolį mažinančių tirpiųjų skaidulų.

Česnakai. Dar vadinami „stebuklinga daržove“. Tvirtai tikima, kad česnakai skystina kraują ir mažina cholesterolio kiekį kraujyje.

Svogūnai. Labai stiprus antioksidantas.

Įdomu

Ar girdėjote apie „prancūziškąjį fenomeną“ ? Įrodyta, kad yra atvirkštinis ryšys tarp saikingo alkoholio vartojimo ir sergamumo koronarine širdies liga.

Prancūzai kur kas rečiau serga koronarine širdies liga, nepaisant gurmaniško požiūrio į maistą ir gausaus rūkymo. Mėgaudamiesi maistu, o ir ne tik su juo, prancūzai mėgsta išgerti sauso vyno.

Yra patvirtinimų, kad raudonajame vyne esančios medžiagos flavonoidai ir polifenoliai veikia kaip antioksidantai, didina „gerojo“ cholesterolio kiekį, mažina trombų susidarymo riziką, apsaugo kraujagysles nuo aterosklerozės.

Juodųjų vynuogių sultyse taip pat yra flavonoidų, tačiau 50 proc. mažiau, nei sausame vyne.


Svarbu prisiminti

Cholesterolio kiekis kai kuriuose maisto produktuose

 

Produktai

Kiekis

Cholesterolis (mg)

DUONA IR KITI KEPINIAI

Prancūziškas batonas

100 g

0,0

Sausainiai

75 g

5,1

Itališka duonelė „Čiabata“

100 g

0,0

Sviestinė bandelė

60 g

4,5

Avižinių dribsnių traškučiai

2

2,0

Ruginiai traškučiai

25 g

0,0

Biskvitinis pyragas (pirktas)

50 g

76

Balta duona

100 g

0,0

Kvietinė balta duona

100 g

0,0

Kukurūzų duona

100 g

0,0

Ruginė duona

100 g

0,0

Sojų duona

100 g

-

Rupi duona

100 g

0,0

Trapios tešlos pyragaitis

25 g

-

Sluoksniuotos tešlos pyragaitis

25 g

-

Picos pagrindas

200 g

44

RYŽIAI, GRŪDAI IR MAKARONAI

Kuskusas

50 g

0,0

Rupūs miltai

50 g

0,0

„O“ rūšies miltai

50 g

0,0

Miežiai

50 g

0,0

Makaronai

50 g

0,0

Rupių miltų makaronai

50 g

0,0

Itališkas užkandis „Polenta“

50 g

0,0

Baltieji ryžiai

50 g

0,0

Rudieji ryžiai

50 g

0,0

PIENO PRODUKTAI IR KIAUŠINIAI

Minkštas prancūziškas sūris

50 g

50

Olandiškas geltonas sūris

50 g

40

Fetos sūris

50 g

35

Lydytas sūris

60 g

33

Liesas lydytas sūris

60 g

-

Šveicariškas sūris

50 g

46

Riebus itališkas sūris „Gorgonzola“

50 g

38

0žkos pienas

100 ml

10

Karvės pienas

100 ml

14

Pusiau riebus karvės pienas

100 ml

7,0

Liesas karvės pienas

100 ml

2,0

Sojų pienas

100 ml

0,0

Maskarponės sūris

60 g

60

Mocarelos sūris

50 g

44

Riebi grietinėlė

50 ml

36

Liesa grietinėlė

50 ml

33

Parmezano sūris

10 g

10

Rikotos sūris

50 g

15

Rokforo sūris

50 g

45

Sūrio gabalėliai

1

17

Dideli kiaušiniai

1

217

Vidutinio dydžio kiaušiniai

1

179

Varškės sūris

100 g

15

Graikiškas jogurtas

100 g

14

Jogurtas

100 g

4

Liesas jogurtas

100 g

11

Liesas jogurtas su vaisiais

115 g

5,6

ŽUVIS IR VĖŽIAGYVIAI

 

 

Ančiuviai

100 g

-

Langustas

250 g

100

Kalmaras

100 g

225

Šukutės

100 g

47

Midijos

100 g

58

Silkės filė

100 g

50

Rūkytos silkės filė

100 g

50

Rūkytos menkės filė

100 g

36

Skumbrės filė

100 g

54

Krevetės

100 g

280

Krabas

100 g

72

Lydeka

100 g

110

Menkė

100 g

46

Austrės

100 g

57

Kardžuvė

100 g

41

Rūkyta lašiša

50 g

18

Šviežia lašiša

100 g

50

Konservuota lašiša

100 g

20

Šviežios sardinės

100 g

92

Krevetės su česnakų padažu

100 g

110

Šviežias tunas

100 g

28

Sūdytas tunas

100 g

51

Tunas aliejuje

100 g

50

Upėtakis

225 g

151

MĖSA, PAUKŠTIENA, ŽVĖRIENA

 

 

Antiena

100 g

99

Antiena be odos

100 g

115

Jautienos žlėgtainis

100 g

68

Kiaulienos žlėgtainis

100 g

90

Triušiena

100 g

53

Ėrienos koja

100 g

100

Rūkytas kumpis

100 g

105

Ėrienos šonkauliai

100 g

96

Fazanas

100 g

220

Elnienos filė

100 g

50

Kiaulienos filė

100 g

89

Jautienos filė

100 g

59

Veršienos filė

100 g

84

Mėsainis

100 g

80

Jautiena

100 g

85

Mortadelos dešra

100 g

80

Rūkytas kumpis

100 g

67

Vištiena (krūtinėlė)

100 g

70

Kepta višta

100 g

105

Virtas rūkytas kumpis

100 g

58

Vytintas kumpis

100 g

-

Saliamis

100 g

320

Ant grotelių kepta kiaulienos dešrelė

2

42

Ėrienos mentis

100 g

100

Troškinta jautiena

100 g

60

Kalakutiena (kulšis)

100 g

86

Kalakutiena (krūtinėlė)

100 g

57

Kepta kalakutiena

100 g

82

DARŽ0VĖS IR ANKŠTINĖS DARŽOVĖS

Česnakas

1

0,0

Šparagai

25 g

0,0

Avokadai

1/2

0,0

Burokai

100 g

0,0

Briuselio kopūstai

100 g

0,0

Brokoliai

100 g

0,0

Artišokai

1

0,0

Morkos

100 g

0,0

Žiediniai kopūstai

100 g

0,0

Raudonieji kopūstai

100 g

0,0

Avinžirniai

50 g

0,0

Konservuoti avinžirniai

100 g

0,0

Agurkai

100 g

0,0

Svogūnai

100 g

0,0

Baltosios pupelės

50 g

0,0

Džiovintos didžiosios pupos

50 g

0,0

Konservuotos pupelės

100 g

0,0

Džiovintos pupelės

50 g

0,0

Šparaginės pupelės

100 g

0,0

Didžiosios pupos

100 g

0,0

Paprastieji pankoliai

100 g

0,0

Grybai

100 g

0,0

Sojų daigai

100 g

0,0

Vegetariški mėsainiai

50 g

0,0

Ledinės salotos

100 g

0,0

Graikiškos salotos

100 g

0,0

Rudieji ir žalieji lęšiai

50 g

0,0

Raudonieji lęšiai

50 g

0,0

Bulvės

100 g

0,0

Keptos bulvės

100 g

0,0

Bulvių lazdelės

100 g

0,0

Šviežios aitriosios paprikos

100 g

0,0

Geltonosios paprikos

100 g

0,0

Raudonosios paprikos

100 g

0,0

Žaliosios paprikos

100 g

0,0

Šaldyti žirneliai

100 g

0,0

Švieži žirneliai

100 g

0,0

Konservuoti žirneliai

100 g

0,0

Švieži pomidorai

100 g

0,0

Konservuoti pomidorai

100 g

0,0

Porai

100 g

0,0

Baltosios ropės

100 g

0,0

Laiškiniai svogūnai

100 g

0,0

Salierai

100 g

0,0

Sojos

50 g

0,0

Švieži špinatai

100 g

0,0

Sojų varškė

100 g

0,0

Kopūstai

100 g

0,0

Šviežias imbieras

1

0,0

Moliūgas

100 g

0,0

Cukinijos

100 g

0,0

VAISIAI

Išgarinti abrikosai

50 g

0,0

Džiovinti abrikosai

100 g

0,0

Ananasai

100 g

0,0

Apelsinai

1

0,0

Bananai

1

0,0

Vyšnios

100 g

0,0

Kokosai

100 g

0,0

Šviežios datulės

100 g

0,0

Džiovintos datulės

50 g

0,0

Šviežios figos

100 g

0,0

Džiovintos figos

50 g

0,0

Braškės

100 g

0,0

Uogos

50 g

0,0

Kiviai

1

0,0

Avietės

100 g

0,0

Citrinos

1

0,0

Mandarinai

1

0,0

Mangai

1

0,0

Obuoliai

1

0,0

Melionai

200 g

0,0

Mėlynės

100 g

0,0

Gervuogės

100 g

0,0

Kriaušės

1

0,0

Persikai

1

0,0

Nektarinai

1

0,0

Greipfrutai

1/2

0,0

Slyvos

2

0,0

Džiovintos slyvos

50 g

0,0

Juodieji serbentai

100 g

0,0

Vynuogės

100 g

0,0

Razinos

50 g

0,0

RIEŠUTAI, SĖKLOS IR SŪRŪS UŽKANDŽIAI

Žemės riešutai

50 g

0,0

Kaštainiai

50 g

0,0

Džiovinti vaisiai

50 g

0,0

Migdolai

50 g

0,0

Lazdynų riešutai

50 g

0,0

Graikiniai riešutai

50 g

0,0

Bulvių traškučiai

30 g

0,0

Kedrų riešutai

50 g

0,0

Pistacijos

50 g

0,0

Saulėgrąžos

15 g

0,0

Moliūgų sėklos

15 g

0,0

Tortilijos

30 g

0,0

PAGARDAI IR PADAŽAI

Actas

15 ml

0,0

Džiovintas kokosas

25 g

0,0

Pomidorų padažas

20 g

0,0

Kečupas

15 ml

0,0

Kokosų pienas

100 ml

0,0

Majonezas

100 ml

70

Neriebus majonezas

100 ml

23

Pomidorų tyrė

15 ml

0,0

Pesto padažas

15 ml

6

Sojų padažas

15 ml

0,0

Vusterio padažas

15 ml

0,0

RIEBALAI IR ALIEJAI

Sviestas

25 g

58

Augalinis aliejus

25 g

23

Lydyti kiaulės taukai

25 g

4

Margarinas

25 g

0,0

40 proc. riebumo margarinas

25 g

0,0

60 proc. riebumo margarinas

25 g

Tr

Alyvuogių aliejaus margarinas

25 g

1

Saulėgrąžų aliejaus margarinas

25 g

0,0

Kukurūzų aliejus

25 g

0,0

Alyvuogių aliejus

25 g

0,0

Saulėgrąžų aliejus

25 g

0,0

Sezamų aliejus

25 g

0,0

PUSRYČIŲ DRIBSNIAI

Sėlenų paplotėliai

30 g

0,0

Kukurūzų dribsniai

30 g

0,0

Sėlenų dribsniai

30 g

0,0

Javainiai

50 g

Tr

Pūsti ryžiai

50 g

6

SALDIKLIAI IR SALDUMYNAI

Pieninis šokoladas

25 g

6

Fruktozės milteliai

25 g

0,0

Saldymedžių šaknis

25 g

0,0

Uogienė

25 g

0,0

Medus

25 g

0,0

Rudasis cukrus

25 g

0,0

Baltasis cukrus

25 g

0,0

ALKOHOLINIAI GĖRIMAI

Alus

175 ml

0,0

Šviesus alus

275 ml

0,0

„Guiness“ alus

275 ml

0,0

Porto vynas

50 ml

0,0

„Sherry“ vynas

50 ml

0,0

Stiprieji alkoholiniai gėrimai

25 ml

0,0

Saldus baltasis vynas

140 ml

0,0

Sausas baltasis vynas

140 ml

0,0

Raudonasis vynas

140 ml

0,0

NEALKOHOLINIAI GĖRIMAI

Tirpioji kava

1 puo –

delis

0,0

Šviežiai maltų pupelių kava

1 puo –

delis

0,0

Arbata

1 puo –

delis

0,0

TikraiBe.lt gali pasiūlyti produktų, siekiantiems sureguliuoti cholesterolio kiekį kraujyje:

Alternatyvūs pieno produktai

Avietinis sojų jogurtas „Deluxe Soyage“, „Granovita“ (145 g) http://www.tikraibe.lt/node/359;
Avižų gėrimas, „Oatly“ (1l) http://www.tikraibe.lt/node/82;
Ekologiškas ryžių pieno gėrimas „Rice Dream“ - natūralus (200 ml) http://www.tikraibe.lt/node/296;
Ekologiška sojos grietinė, „Sojade Cuisine“ (200 ml) http://www.tikraibe.lt/node/141;
Plakamoji sojos grietinėlė, „Soyatoo!” (300ml) http://www.tikraibe.lt/node/140;
Sojų sūris „Tofu“ natūralus, (150 g) http://www.tikraibe.lt/node/244;
Lydytas augalinis (palmių) sviestas Ghee KHYBER, (908 g) http://www.tikraibe.lt/node/419.

Aliejus

Ekologiškas, šaltai spaustas saulėgrąžų aliejus (750 ml) http://www.tikraibe.lt/node/196;
Ekologiškas Itališkas alyvuogių aliejus, „Clearspring“ (500 ml) http://www.tikraibe.lt/node/517;
Moliūgų sėklų aliejus „Anira“ (250 ml) http://www.tikraibe.lt/node/202.

Desertui, užkandžiai

Avižiniai batonėliai be glitimo, „Hale & Hearty“ (180 g) http://www.tikraibe.lt/node/342;
Begliuteniniai traškučiai su svogūnais ir laiškiniais česnakais „Orgran“ (100 g) http://www.tikraibe.lt/node/491;
Begliuteniniai vafliai su šokoladiniu įdaru, „Bezgluten“ (10 vnt.) http://www.tikraibe.lt/node/481;
Datulių, graikinių riešutų ir moliūgo sėklų skonio batonėlis „Wholebake Organic“ (100 g) http://www.tikraibe.lt/node/372;
Dietinė abrikosų uogienė „SchneeKoppe“ (330 g) http://www.tikraibe.lt/node/175;
Dietinis šokoladas braškių / jogurto „Schneekoppe“ (100 g) http://www.tikraibe.lt/node/180;
Ekologiškas datulių sirupas „Crazy jack“ (340 ml) http://www.tikraibe.lt/node/500.